sarmata

sarmatà sf. (2) 1. Lex99, [K], Sut, M, L, Rtr, Š, NdŽ, DŽ, Lš, Vv, Km, Sv, Žž, Šln, Gr, Tl, NmŽ nemalonus jausmas, padarius smerkiamą veiksmą, negerai pasielgus, pasakius, gėda: Sarmatà man buvo Nmč. Sarmatà būtų tokiai jaunai tingėt Avl. Sarmatà be darbo sėdėt kap šuniui Dglš. Kalbėt sarmatà prie jaunųjų Kvt. Ar ne sarmatà šitaip šnekėti?! Grdm. Sarmatà ir sakyt, ne tik klausyt Trgn. Senom net sarmatà giedot Pls. Net į žmonės sarmata išeiti LzP. Kad tu baloj, užmiršau, sarmatà JnšM. Pelės per akis eina, ale pelėkautų nestato – sarmatà Ps. Kaip tau nesarmata meluot! Zr. Daviau paklodaitę, kad būt nesarmatà LKT383(Mrk). Storas siūlas – verpėjai sarmata LTR(Vdk). Neimsiu aš [užmokesčio už patarnavimą] – sarmãtoj sudegsiu Str. Iš sarmatos tik nesudegiau KlbIV83(Mlk). Nors sudek iš tos sarmãtos! Bgs. Iš sarmãtos gali sprogt Dkš. Nuo sarmatos net ausys paraudo Dkš. Ma[n] baisią sarmãtą padarė – neturiu kur dingt Plv. Kap pažins vaikai sarmãtą, tai geriau klausis Dglš. Matai, parėjai su sarmatà (sugėdintas) Mrj. Nuėjo su sarmata kaip su teliuku (labai sugėdintas) Vel. Tai tu su sarmatà išėjai? Slm. Sarmatà (instr.) nėr kur dedas Dglš. Tu neturi sarmãtos taip daryti J. Neturi sarmãtos, tai ir laksto plikums kojums Kv. Sarmata žmogui sakyt Dkš. Dėl tavę turėjau sarmãtą Mrj. Turėk sarmãtą teip daryti! Ds. Sarmãtą paturėsiu, kai sugaus be bilieto Ktk. Sarmatà tai sarmatà, ale ka valgyt nori, i sarmãtą pasidedi Krž. Mane i sarmatà baigia palikt Skrb. Sarmãtą pametus, reiks ir man eit prašyt Krs. Pagedo svietas: nebe sarmatos nėra, nebe ko Št. Jam toji sarmata kaip žvirbliui lietus – pasipurtė, ir sausas!.. V.Krėv. Jei kaktą niežti, bus sarmatos Pnd. Sarmãtos sulig šuniu nėr par jį Klt. Jis neturi nei gėdos, nei sarmãtos Dkš. Nuliūdę su didele sarmata išėję BsMtII190. Nedaryk man sarmatą nuo kunigų N. Ni kiek nebuvom įsikaušę: sarmatà gi nuo žmonių girtiem roblinėt Mžš. Sarmatė̃lė tau, mergele, vėlai jaučiai gintie (d.) Btrm. Sarmata nešti, gaila pamesti NS240. Kešenę kratysim, sarmatą darysim NS810. Buvo pilna tuo metu sarmatos ir gėdos SPII33. ^ Bėda ir sarmata podraug vaikštinėja KrvP(Sb). Aš nebuvau namie, kai sarmãtą dalino Vs. Jų krašte neužulėkė [Dievas] su sarmatos maišu (visi besarmačiai) Pl. Sarmata – ne dūmai, akių negraužia Rdm. Sarmata akių nedergia, o tik veidą gražina (atšaunama sarmatijant) Ml. Sarmatà akių negadina Švnč. Dūmai – ne sarmatà, akių neišės Azr. Geros akys sarmatos nepažįsta KrvP(Al). Sarmata – ne armata, neužmuš LTsV274(Rm). Sarmata bernui klausyti mergos, vyrui – nevedusio berno Mrk. In stalą nesėsi, nė sarmatos neturėsi LTR(Jz). O vaikeli, nepigu yra sarmatos kalnan įlipti TŽV614. Kokiõs čia sarmãtos, kad akyse matos Ukm. Sarmatà – ne teliokas, nepakavosi Skdt. Ne sarmatà, kad pati vyrą muša, bet sarmatà, kad vyras, mušamas pačios, verkia Lp. Kokia čia sarmata, kad ima akvata LTR(Šmn). Kas sarmatos nepažįsta, tas badu nemirs LTR(Brž). 2. lyties organai: Sarmãtos nepadengia, kyšo sarmatė̃lė Smn.